Visą gyvenimą kuo daugiau mokintis - kad turėtum pinigų?
Panašu, kad taip, jei jų tau reikia.
Būk geras kokios nors srities specialistas - būsi turtingas.
Reiškia reikia įsigilinti ir susikoncentruoti ties viena sritimi ir finansinė sėkmė tavo.
Būk geras dviejų sričių specialistas - būsi labai turtingas.
Išmanydamas dvi sritis, galėsi vienos srites žinias pritaikyti kitai, ir atvirkščiai. O tai jau veda į įvairias verslo galimybes ir kitus pločius, juk du dažniausiai geriau nei vienas.
Bet dviejų ar daugiau sričių išmanymas reikalauja daug laiko ir kantrybes, todėl, turbūt, laimingi tie, kurie maždaug supranta, kaip galėtų darniai funkcionuoti kelios “išmanymo” sritys, ir radę tų sričių amatininkų suveda juos į visumą, kad padarytų… juos labai turtingais?
Organizacijos - tiek privačios, tiek valstybinės - vis rimčiau žiūri į open-source produktų panaudojimą savo veikloje. JAV ekonomikos gelbėjimo plane yra numatyta nemažai sričių, kuriose yra siūloma svarstyti komercinės programinės įrangos pakeitimą atvirojo kodo produktais. Pavyzdžiui, tai siūloma padaryti medicinoje - srityje, kurioje programinei įrangai įsigyti yra išleidžiamos milžiniškos pinigų sumos: study and report on availability of open source health information technology systems. Dokumente siųloma išanalizuoti tokios programinės įrangos prieinamumą, jos panaudojimo kainą palyginti su komercinės programinės įrangos pirkimo kaina, įvertinti įrangos panaudojamamumą esant dideliems vartotojų skaičiams bei tos įrangos gebėjima tiekti/keistis informacija su kitomis sistemomis t.y. integruotis. Tada pagal padarytas išvadas pateikti analizę ir priimti ekonomiškai naudingiausią sprendimą.
Šioje vietoje man kilo dvi mintys: visų pirma, sutinku, kad tai yra sektinas žingsnis ir, manau, ateityje (reliatyviai) viskas bus paremta atvirojo kodo įranga, o jos pritaikymui specifinėms reikmėms ir prižiūrėjimui bus išleidžiama didžioji dalis pinigų. Todėl programuotojai ar jų vadovai turėtų būti suinteresuoti kurti ir vystyti atvirojo kodo produktus, taip neapsiribodami vietine rinka, sumažindami išlaidas marketingui ir kitom panašiom pasekmėm. O pagrindinis pelnas ateitų iš jų sukurtų produktų konfiguravimo, pritaikymo, palaikymo, atnaujinimo ir panašių specialaus, konkretaus produkto išmanymo reikalaujančių darbų.
Kita mintis kilo apie Lietuvą ir jos garsiąją Elektroninę Sveikatos Informacinę Sistemą. Palyginimui jos tikslai:
- Įvertinti turimas informacines sistemas ir technologijas.
- Parengti ilgalaikę E-sveikatos strategiją.
- Užtikrinti kuriamos Informacinės sveikatos sistemos integralumą.
- Sukurti medicininės informacijos mainų sistemą tarp sveikatos priežiūros įstaigų.
- Sukurti integruotą sveikatos registrų sistemą.
- Sukurti visuomenės sveikatos informacinę sistemą.
Tam buvo išleista 17 mln. litų ir gautas toks rezultatas: sistema, kuri neįgyvendina kelių esminių programinių savo funkcijų, kurią naudoja tik 3% specialiai jai naudoti įsigytos kompiuterinės įrangos, kuri nėra įdiegta nei vienoje iš 21 planuotų įstaigų, išskyrus nelegalų naudojimą papildomai pasirinktoje Širvintų poliklinikoje. Visą blogybių reziume galima rasti verslo bangoje arba oficialioje valstybės kontrolės ataskaitoje. Todėl peršasi išvada, kad Lietuva šiuo metu daro tai, ką JAV, būdama pažangi ir turtinga protinga valstybė darė prieš keletą metų - susikūrė savo informacinę sistemą (-as), o dabar bando ieškoti pigesnių ir pažangesnių alternatyvų. Kurių tikrai yra: nuo paprasčiausių plataus vartojimo iki sudėtingų ir specifinių. Pavyzdžiui, medicinoje naudojamų grafinių vaizdų saugojimo ir apdorojimo (DICOM) programinė įranga: vienas iš komercinių variantų HIPAX 2000 eu be pridėtinio mokesčio už licenciją bei atvirojo kodo, nemokamas OsiriX, kuris gali pasigirti pritaikymų tokiems off the shelf produktams kaip iPhone. Pamąstymui reiktų paspelioti, koks sprendimas taikomas Lietuvos medicinos pasaulyje.