Organizacijos - tiek privačios, tiek valstybinės - vis rimčiau žiūri į open-source produktų panaudojimą savo veikloje. JAV ekonomikos gelbėjimo plane yra numatyta nemažai sričių, kuriose yra siūloma svarstyti komercinės programinės įrangos pakeitimą atvirojo kodo produktais. Pavyzdžiui, tai siūloma padaryti medicinoje - srityje, kurioje programinei įrangai įsigyti yra išleidžiamos milžiniškos pinigų sumos: study and report on availability of open source health information technology systems. Dokumente siųloma išanalizuoti tokios programinės įrangos prieinamumą, jos panaudojimo kainą palyginti su komercinės programinės įrangos pirkimo kaina, įvertinti įrangos panaudojamamumą esant dideliems vartotojų skaičiams bei tos įrangos gebėjima tiekti/keistis informacija su kitomis sistemomis t.y. integruotis. Tada pagal padarytas išvadas pateikti analizę ir priimti ekonomiškai naudingiausią sprendimą.
Šioje vietoje man kilo dvi mintys: visų pirma, sutinku, kad tai yra sektinas žingsnis ir, manau, ateityje (reliatyviai) viskas bus paremta atvirojo kodo įranga, o jos pritaikymui specifinėms reikmėms ir prižiūrėjimui bus išleidžiama didžioji dalis pinigų. Todėl programuotojai ar jų vadovai turėtų būti suinteresuoti kurti ir vystyti atvirojo kodo produktus, taip neapsiribodami vietine rinka, sumažindami išlaidas marketingui ir kitom panašiom pasekmėm. O pagrindinis pelnas ateitų iš jų sukurtų produktų konfiguravimo, pritaikymo, palaikymo, atnaujinimo ir panašių specialaus, konkretaus produkto išmanymo reikalaujančių darbų.
Kita mintis kilo apie Lietuvą ir jos garsiąją Elektroninę Sveikatos Informacinę Sistemą. Palyginimui jos tikslai:
- Įvertinti turimas informacines sistemas ir technologijas.
- Parengti ilgalaikę E-sveikatos strategiją.
- Užtikrinti kuriamos Informacinės sveikatos sistemos integralumą.
- Sukurti medicininės informacijos mainų sistemą tarp sveikatos priežiūros įstaigų.
- Sukurti integruotą sveikatos registrų sistemą.
- Sukurti visuomenės sveikatos informacinę sistemą.
Tam buvo išleista 17 mln. litų ir gautas toks rezultatas: sistema, kuri neįgyvendina kelių esminių programinių savo funkcijų, kurią naudoja tik 3% specialiai jai naudoti įsigytos kompiuterinės įrangos, kuri nėra įdiegta nei vienoje iš 21 planuotų įstaigų, išskyrus nelegalų naudojimą papildomai pasirinktoje Širvintų poliklinikoje. Visą blogybių reziume galima rasti verslo bangoje arba oficialioje valstybės kontrolės ataskaitoje. Todėl peršasi išvada, kad Lietuva šiuo metu daro tai, ką JAV, būdama pažangi ir turtinga protinga valstybė darė prieš keletą metų - susikūrė savo informacinę sistemą (-as), o dabar bando ieškoti pigesnių ir pažangesnių alternatyvų. Kurių tikrai yra: nuo paprasčiausių plataus vartojimo iki sudėtingų ir specifinių. Pavyzdžiui, medicinoje naudojamų grafinių vaizdų saugojimo ir apdorojimo (DICOM) programinė įranga: vienas iš komercinių variantų HIPAX 2000 eu be pridėtinio mokesčio už licenciją bei atvirojo kodo, nemokamas OsiriX, kuris gali pasigirti pritaikymų tokiems off the shelf produktams kaip iPhone. Pamąstymui reiktų paspelioti, koks sprendimas taikomas Lietuvos medicinos pasaulyje.
Pagaliau pavyko “prikelti į žmones” naująjį UAB Autobanga tinklapį. Viskas truko lygiai metus - nuo 2008 sausio pirmosios, kai pirmąkart nuomavausi jų fordą, iki 2009 sausio pirmosios, kai “Autobanga” web ūkis įgavo, nors dar iki galo neišbaigtą, bet šiuolaikišką ir sparčiai progresuojantį pavidalą.
Kas įvyko per vienerius metus?
Visų pirma reiktų prisimint, kas buvo. O buvo visai nedaug - rožinis, amerikietiško stiliaus, 99` metų mados web tinklapėlis. Kadangi pagrindinis poreikis buvo optimizavimas paieškos sistemoms, tai iki vasaros sezono pradžios teko pertvarkyti html struktūrą, įdiegti savą turinio valdimo sistemą, praplėsti turinį ir žiūrėti, kaip į tai reaguoja Google, o pastarasis sureagavo neblogai, pakilta net į 7 poziciją su raktažodžiu “automobilių nuoma”, bet tai nelabai rūpėjo tinklapio lankytojams - mat padidėjęs jų kiekis, anot Google Analytics, sumažino “lankytojo per apsilankymą atverčiamų puslapių skaičių” beveik iki minimumo, t.y. vieno. Kas piršo mintį jog pirmojo puslapio dizainas suteikia kažkokį neigiamą įspūdį. Bet kadangi jau buvo prasidėjęs vasaros nuomos sezonas, tai buvo apsieita keliais vizualiais patobulinimais ir naujojo puslapio projektas nukeltas iki rudens.
Per vasaros štilių autobanga.lt pagal raktažodį “automobilių nuoma” google.lt nukrito iš 7į 16 vietą. Taigi “ramiuoju” sezonu reikėjo paroušti tinklapį, kuris
- leistų lengvai ir aiškiai užsirezervuoti automobilį
- būtų optimizuotas paieškos sistemoms
- primintų senajį puslapį
Kaip pasisekė tai įgyvendinti:
- Nuo atėjimo į autobanga.lt titulinį puslapį iki automobilio rezervacijos - vienas arba du paspaudimai. Iš pirmojo puslapio galima užsirezervuoti automobilį paspaudus mygtuką rezervuoti; meniu juostoje taip pat yra du iliustruoti punktai vedantys į automobilių rezervacija: “automobiliai” bei akivaizdusis “rezervacija”.
- Kas liečia naujojo puslapio optimizaciją paieškos sistemoms, tai ji susidėjo iš kelių dalių: semantinio html kodavimo, “seo-friendly” adresų formavimo, kuriame taip pat įgyvendintas ekspermentinis sprendimas - vietoj “en”, “lt”, “ru” ir kitų sutrumpinimų, nusakančių puslapio turinio kalbą, naudojami atitinkamos kalbos žodžiai reiškiantys “nuoma”.
Taip pat ateityje numatomas turinio teikimas rašant automobilių nuomos blog`ą, kuris jau yra pradėtas ir atrodo labai gerai 
- Paskutinis priminimo apie senajį puslapį pageidavimas buvo įgyvendintas tiesiog panaudojant, mano manymu, geriausią buvusio tinklapio savybę - pateikti visus nuomuojamus automobilius pirmąjame puslapyje.
Taigi dabar prisiminęs visus tinklapio kūrimo etapus darau asmeninė išvadą: sukurti puslapį vienam žmogui, kai tenka aprėpti visus kūrimo etapus, nuo projekto planavimo, koncepcijos kūrimo, projekto koordinavimo, techninės dalies atlikimo, testavimo, instaliavimo, prižiūrėjimo (o gal kada nors ir demontavimo) yra sunkus ir daug ne tik techninių bet ir gyvenimiškų žinių reikalaujantis darbas, kurio savo pirmąjį rezultatą - tinklapį autobanga.lt vertinčiau 7/10, kas dar šiek tiek padirbėjus galėtų pavirsti į 8/10.
Kur matote žvaigždutę - galite įrašyti bet kokį nūdienos produktą. Laikraščiai mirga nuo tokių antraščių, bet vis dėlto yra viena prekė, kurios paklausa padidėjo - tai lentelės su užrašu “Parduodama”. Štai kur gera verslo niša
